kyvuoti

×kyvúoti, -úoja, -ãvo intr. krypuoti, svyruoti, linguoti: Kol iš lauko į keliuką išvažiavo, kreivai nukrautas vežimas dikčiai kyvãvo Rs. Žąselis kyvuo[ja] kaip aguonų priėdęs Krkl. Ko čia kyvúoji [snausdamas] visą vakarą, ar neisi gulti! Užv. | refl.: Ar matai, kap šitas kūgis kyvúojasi, gali dar nuvirsti! Šn. Kad išsigandau, įsilipęs į pat viršūnę [medžio]. Ėmė kyvúotis – mislinau, kad nukrisiu Šmk. Berželis kyvuojasi Lz.